- dygėtis
- dygė́tis, dỹgisi (dýgasi), -ė́josi [K] bodėtis, bjaurėtis: Nesidygė́k našliu – toks pat žmogus, tinginiu dygė́kis Trgn. Dyguosi kuo SD149. Dygė́jos mano širdis nuo vogių, bjaurių valgių J.
Dictionary of the Lithuanian Language.
dygėtis
Look at other dictionaries:
dygėtis — vksm. Iš pradžių̃ ji̇̀ dygėjosi svẽtima šalimi̇̀, vėliaũ prie jõs priprãto … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
dygotis — dygotis, ojasi, ojosi žr. dygėtis: Reikia savo turėti, jei svetimais dygojatės rš … Dictionary of the Lithuanian Language
dyguoklis — dyguõklis, ė (neol.) smob. (2) BŽ34 kas linkęs dygėtis … Dictionary of the Lithuanian Language
dygėjimasis — sm. (1); SD149 → dygėtis … Dictionary of the Lithuanian Language
pasidygėti — pasibjaurėti, pasibodėti: Nusiprausęs nepasidygi šluostytis veidą į arklio gūnią rš. Kaipgi tu nepasidygėjai ieškoti manęs šitoj lindynėj? rš. dygėtis; pasidygėti … Dictionary of the Lithuanian Language
